raitas

4 raĩtas, -à adj. (4) 1. SD103, Q651, R, Sut, I, K, DŽ kuris užsėdęs ant arklio ar kito jojamo gyvulio: Muštrui vadovavo batalionų vadai, o po visą aikštę raitas skraidė Sierakauskas V.Myk-Put. Priešaky ant kelio pasirodė raitas vyras A.Vien. Važiuoti, raiti ir pėsti keliauja iš vienos pusės į kitą J.Bil. Jinai raità atjojo pas mumis J. Pulkas nedidelis raito svieto V.Piet. Nei raits, nei pėsčias keliauji K.Donel. Sėsk raĩtas ir nujosi arklį laukan Ds. Raĩtas joju in arklio Aps. Argi pėsčias raĩtą pavys? Dkš. Vyrai visi raitì Kli. Mūsiškiai net raitì buvo OG66. Aš esu raità jojusi LKT89(Rt). Da čia kinkyk ir nukinkyk atvažiavus – geriau raitam Kp. Raiti, ieškodami avių, jodinėjom Šts. Kareiviai daugiau raitì ant arkliais Sd. Tokie kazokai liuobas jodinėti tokie jau raitì Akm. Pajauniai raitì jodavo, pamerges veždavo Antr. Bizūnas tai tik raitám jot Pb. Ale jau skrendam raitì (greitai jojam) Rod. Jis mislija, dabar raĩtas, tai jo niekas nenutvers BM157(Jnšk). Ponas pasigriebė arklį, raĩtas užsisėdo ir ėmė vytis LKT195(Grš). Vilkas bėgt, ir dėdė an jo raitas LTR(Km). [Velnias] pasileido raitas vytis Joną ir paną gulbę BsPIII47. Žalioms lankoms raiti josim KlvD5. Ženyko broliai ožiais raitì, katinais greiti, aguonėle, nuotekos broliai žirgais raitì, bitinais greiti, aguonėle (d.) Nč. Mano pati greita greita, apie pečių jodė raità DrskD191. Mūsų marti labai greiti: joja kruopų svirnan raita NS709. Atjojo vaitas prūsoku raitas svirpliui sprovos daryti (d.) Vkš. Pavoju… važiuotam arba raitám DP140. ^ Kažin kas raitas jo[ja] aple bambą (sakoma, kai skauda vidurius) KlvrŽ. Sakau, tų madų nė raĩtas nesuvaikysi! Pc. Eina kaip raĩtas (greitai) Ds. Atatrenkė kaip raĩtas Ds. Kad bėga, tai raitas nevytum LTR(Ds). Po mišką lakstai kaip raitas: ir jėgų, ir laiko užtenka rš. Metai kaip raitì joja NdŽ. Į bažnyčią įeina – kaip raĩtas įjoja (apie labai aukštą, didelį žmogų) Klov. Kad ir ant lazdos, bet tik raĩtas Sb. Liga raita joja, sveikata pėkščia vaikščioja LTR(Zp). Liga raita atjoja, pėsčia išeit B. Liga į žmogų įjoja raita, o iškiūtina pėkštute LTR(Srd). Liga raita atjo[ja] i pėsčia atsto[ja] VP27. Bloga naujyna raità jo[ja] (labai greitai plinta) Slnt. Bloga kalba raita joja, gera pilvu slenka J. Žinios raitas nepavysi PPr243. Dieve duok, kad raitas tu manęs pėsčio nepavytum KrvP(Šk). Kad ir ant kiaulės, bile raitas LTR(Pn). Šakaliu raitas I. Šaka raitas išjojo VP44. Dalgė – možna miestan raitám nujotie LKKXIII130(Grv). Aštrus peilis – boba užsėdus raita į Vilnių nujotų LTsV372(Krn). Ir varo gi jiedu šitokią politiką, – kad juos kur uošvė raitoji! B.Sruog.

raitaĩ adv. SD103. ║ prk. greitai bėgantis, skubinantis: Raità parlėkė [iš lauko], raità išlėkė vėl atgal Jnš. Neisu ir neprašysu: raĩtas atneš kaip apsiskųsu Krš. ║ apsižergęs kaip jodamas: Trenkė Alyzui į sprandą parversdamas jį žemėn, sėdo raita ant parmuštojo kojų J.Balt. Pamatė maželis, jog boba raita ant piestos, ir ugnis iš jos gerklės eina LTR. Ana sėdos raità an to diedo, paėmė akmenį ir išgurino dantis Žrm. ^ Zarai dukteres raĩtos jos in tėvo (neduos tėvui valios, ką norės, tą darys) Dkšt.

2. prk. smarkus, pašėlęs: Vaikai išdykę, bet ir mergiščių yra raitų̃ Gs. Raita, brač, boba LTR(Ds). Oi te boba raità: kad ką, tai apšaudis per snukį Ml. Imk kokią raĩtą [pačią], tai pabėgs tuoj Vdk. Uršulė nors ir nepėsčia buvo, bet ir ten raitų atsirado, taigi buvo su kuo susiremti K.Bor. | Seniai aš čia jas (kiaules) šėriau, o raĩtos an durų puola Rdš.

◊ nė̃ raĩtas neįjósi nesuprasi: Nė̃ raĩtas neįjósi į jų padėjimą Rs.

raitóji pupẽlė vijoklinė pupelė, raitelis: Raitósiom pupẽlėm reikia ilgų virpčių Kpč.